Krištolas

Tai nelauktos lapkričio snaigės
Padengė lapais mirgančius laukus.
Ši nelemta naktis ir oras keičias.
Nelauktai ir nelaukiant nustebino mus.

Išlėkus net šaltis manęs nebaugino,
Jaučiausi kaip spindinčiam arkties ledyne.
Čia krištolu spindi, čia krištolu kvepia,
„Tai Marso žvaigždėti marškiniai! “ – pareiškiau.

Viską mes žinom, viską mes galim,
Bet jau dabar mylėt neįstengiam.
Mes nebemylim apsnigtų pušų,
Lapuočių lapų, ir visko kas gražu.

Krištolo girios, krištolo pievos,
Krištolo naktys ir krištolinis sniegas.
Krištolas spindi, krištolas kvepia,
„Tai Marso žvaigždėti marškinai! “ – pareiškiau.

Tai nematyta, negirdėta,
Tai juk fantazijos giros ir pievos.
Bet gi šį sykį matė tai akys,
Tai krištolinės spindinčios, kvepiančios lapkričio naktys.