Atėjo vakariniai lietūs,
Atvėso ir sutemo vakarai,
Pakilę šiaurės vėjai pūtė, draskės
Ir leido pailsėti vasarai karštai.
Palietę mano skruostą pasitraukė,
Surikę dingo neregiai žaibai.
O, kad galėtų jie manęs palaukti
Ar nusinešti kaip galingi aitvarai...
Į sidabrinius tolius nugabenti,
Į slėnį tarp kalvų aukštų
Kur neatskris nei vienas paukštis
Alyvų džiaugsmo kupinu balsu.