Juk nuostabi ta tyla,
Kada samanų kvapas
Nosį kutena ir slėniais miškų
Lyg vaikas padūkęs pavasaris bėga
Kojom basom ir gėlėm tarp plaukų.
Nors ir gležna ta gėlė
Po žiemos išsikleidus
Per ledą, per sniegą, atlaikius šalnas,
Žiūri į debesis galvą pakėlus
Akim, nudažytom padangių spalva.
---------------------------------------------
Paprastos eilės nepaprasto grožio
Žodžiais negali gerai nusakyt.
Aš tiktai mažą dalelę parodžiau
Ką pavasaris leidžia mums pamatyt.