Kas buvo Fausto meilė Margaritai? Trumpa susižavėjimo akimirka? Deginanti aistra? Ar gilus ir tyras jausmas?
Pirmiausia, norėčiau paskyti, kad jausmai yra labai subjektyvus ir greitai besikeičiantis dalykas. Kalbėdami apie jausmus, negalime vienareikšmiškai atsakyti, kas tai-meilė ar aistra.
Stebuklingai atjaunėjęs Faustas visškai neprimena ankstesnėje scenose regėto, nusivylusio gyvenimu mokslininko. Scenoje „Gatvė“ Faustas yra visiškai kitoks: labai savimi pasitikintis, jaunas ir energingas. Šioje scenoje Faustas sutinka jauną ir užburiančią merginą- Margaritą. Pirmiausia ji sukelia jam begalinį susižavėjimą, pakeri savo grožiu ir pažadina jame tai, ko jis dar nėra jautęs-aistrą.
Ankstesnėse kūrinio vietose regėjome faustą niekinantį žmogiškąsias vertybes ir jausmus, o šioje scenoje regime jį visiškai kitokį- užvaldytą žemiškų geismų, pakerėtą moteriško žavesio...
Iš pradžių Faustas tik susižavėjęs Margarita, jo jausmai yra užgaida: „.. aš geidžiu aną žavingąją mergytę šiandieną glėbyje laikyti. „ Šia fraze atsiskleidžia savininkiški Fausto jausmai, kurie netgi kiek nepadorūs. Tačiau, laikui bėgant, Faustas geriau susipažįsta su Margarita ir pajunta jai kur kas tauresnius jausmus-švelnumą, net meilę...
Faustas pamažu pamilsta Margaritą, tačiau jiems nelemta būti kartu, nes per daug skirtingiems pasauliams jiedu priklauso. Margarita- mylinti motina, švelni moteris, jai rūpi nmai, tvarka, švara. O Faustas-moklslo žmogus. Jo siekiai-nežemiški, beribiai. Jis trokšta didžiulių dalykų: įminti Visatos paslaptis, susilieti su gamta-štai čia Faustas mato gyvenimo prasmę. Margarita ir Faustas yra mylintys, tačiau per daug skirtingi žmonės, kuriems nelemta būti kartu.