hdfdh

Mano sapnas, mano viltis,
Ištrūkęs į erdvę šviesos.

Ar galėčiau dabar patikėt,
Kad seniau neregėjau dienos?
Ar galėjau seniau nežinot
Ką daryt, kaip gyvent, kaip kvėpuot?
Juk nėra tobulesnio čia melo
Kaip tas apipuvęs, beprasmis
Iš skaudančios sielos pakylantis
Ir viską it pelenus blaškantis.

Ir palikęs mane prie uolos
Be sparnų, kristi žemyn.

Pažvelkit aplinkui be ašarų,
Su juoku, sukąstu dantyse.
Negriežkit smuikais, tik mylėkit
Ir džiaukitės davę gyvybę -
Gyvenimas daug jūs neprašo.

Kastis kelią dykynėse,
Kur stovi vidury oazių.

Palaiminkit artimo būvį -
Tebūna jo miegas besapnis,
O mintys tik skaidrios ir lengvos.
Obuolių ir gėlių prisigėrus
Tegul teka gyvenimo upė -
Nepavirs ji į senvagę sausą.

Tik balsai ves per dykumą tuščią.