Laiškas iš praeities

Kodėl? Prašau... pasakyk. Tik tiek, kiek yra tiesos. Juk nedaug prašau, tik tiesos. Ar nesijauti kaltas kartais? Nemeluok man. Galbūt, jei nebūčiau tokia įtari, vistiek jausčiau, kad man meluoji. Nereikia to, nes tavo balsas, akys tai išduoda... Prašau nereikia apgaulės.
  Mūsų draugystė tiek metų brandinta. Juk mokėmės vienas iš kito kaip mylėti. „Nėra tarp mūsų paslapčių“ - išdidžiai galiu sakyti. Juokinga, nes pasirodo, kad tai melas. Netikiu tavimi ir nežinau ar kada patikėsiu.
  Nesuprantu, kam tau reikia naujų pažinčių. Nejau mažai laimės tau suteikiu? Bėk... kuo toliau nuo manęs. Bet jei susiruošei bėgti, nebėk iš lėto, skaudini mane savo mažais žingsniais... Bėk greitai, kaip vakarinė saulė krenta į jūrą. Taip ir tu... išnyk iš mano horizonto...