Prieš poeziją I

Paskutinis skambutis


Agnė

iš klasės mokinių geriausia

stovi laiptų apačioje,
suknelės audinį gniaužo

o suknelė, sakykim, iš popieriaus,
balto popieriaus aštriais pakraščiukais

nebijok, ak, nebijok, mergaite,
tau tik uodas įkąs,
tik kraujuko iš piršto paimsim

parodyk, parodyk, o nuotaka,
ar kruvini pasijoniai
šį rytą, kai nuometą segam;
aš paglostysiu galvą, jei taip,
nes tau daug kas be laiko praėjo

mergaitė pirštais supjaustytais
rankas nuo suknelės traukia

Agnė,
geriausia provincijos licėjistė

nugalės olimpiadose,
kuriose nedalyvavo


03-16