Perlaužta cigaretė

Uždegiau cigaretę šiuolaikinio žiebtuvėlio kibirkštimi. Tabakas buvo sausas, užsiliepsnojęs mėgino išgąsdinti mano primerktas akis. Po minutėlės ruseno silpnai, piktas rūkas gesino savo šlapiais pirštais smilkstančią cigaretę. Vis dėl to ruduo sugrįžo pirmą ir paskutinį kartą šiais besipuikuojančiais metais. Pora patraukimų ir apetitas sužadintas. Dūmas du kart filtruotas jau vartėsi many. Daužėsi smagiai žaisdamas į mano nuosavybę. Pasigėrėdamas tokiu draugiškumu išpučiu pro iššieptas dantis į negryną orą, tarp kitų negrynų daiktų. Stengiausi kuo dažniau gryninti orą naikindamas kas nuodinga. Sunkumas suslėgė gerai dirbančius plaučius. Kosulys man šnekėjo apie tai, bet tyčia nesupratęs jo kalbos nusigręždavau nuo badančios akis tiesos ir toliau gryninau orą.
Žiūrėjau žemyn į mane nešančias kojas. Jos nedraugavo su smegenimis, o aš likau atpirkimo ožys. Nežinąs kur klampoju. Nesubrendę kaulai, nebuvo išsižadėję mano paliepimo sustoti. Sustoti ten, kur numiręs šurmulys buvo pasiilgęs bruzdesio, jaudinančių dienų. Lyg atradimas negyvenamos salos. Laisvės menė- pavadinau. Tarsi pradaryta konservų skardinė ir niekieno nepavartota. Voratinkliai glaistė sienose ištrupėjusių plytų plyšius. Atsipalaidavę negyvai gaudė besvorius lapus. Stogų dažai sparčiai ėjo žemyn savo keliais. Serbento- neskintų uogų kekės, augo lietvamzdžio bėgyje. Žemoje sienoje tūnojo langas, jis vis dar melavo tuštiems kambariams jog pasaulis su spalvomis. Sustojęs žiūrėjau į atvirus stiklus, juose mačiau tipą, labai panašus į tą, kur stovėjau aš. Pasislinkau kelis žingsnius ir įstrigau tarp dviejų atokiai nuo vienas kito stovinčių medžių. Laukiau atsakymo į klausimą kas bus. Stabilizuotos minutės mušė vieną ritmą. Išvados guodė mano sudrumstus įtarinėjimus. Patenkintas, kad viskas stabilizavosi, nes antraip gali ir širdis sustoti, gal kraujas virsti vandeniu. Būna, kad gatvėje sužaloja mirtinai nekaltuosius, jei man pramosuotų per kaklą buitiniu peiliu, iš manęs liktų šlapia vieta. Todėl ir norėjau, kad kraujas liktu krauju. Grįžau ten, kur stovėjau ir nekartą tai dariau, nes laukiau atsakymo kas bus. Medžiai seno mano akyse. Tįso į debesis. Stebėjo vientisą dangų, jame atrajojo kito formato ėriukai. Pajuodusiais kamienais žvelgė medžiai, už aukštos tvoros į besivystančią prasmę. Tvora neišdavė paslapties, kada ji paskutinį kartą laižė lauko dažus. Ji tesėsi it Kinijos siena. Eini lig su ją ir atsimuši į sienos plokštumą niekur nenuėjęs, nieko nesuradęs. Turi draugą- perspėjo man už nugaros nepastovįs vietoje, vėjas. Vėlė senai plautus riebaluotus plaukus. Formavo nemadingą šukuoseną... Neradęs atsakymo, užspendžiau vartų rankeną į pasienį, ją sugriebęs atvėriau išėjimą į besivystančią prasmę, žengiau mįslingą žingsnį jos link. Pažvelgiau į pietų pusią, šiaurės, vakarų. Rytuose įmerkti jauni medeliai į žemės paviršių, neleido saulei savęs apeiti. Už jų vieta jau buvo išpirkta šešėlio.
Purvinas kibiras ne vietoj pastatytas. Turėjau apeiti jį, norėdamas tęsti nubrėžtą tiesę. Priėjau arčiau, pakoriau galvą, žvilgsnis uostė kibiro turinį. Spoksojau kol subrandinau pasiūlymą sau. Jog į tą dėžę reikia kažką įmesti. Pradėjau knistis kišenėse, radęs monetų, įtartinai apsidairiau už savęs ir priekin, persigalvojau nevogti iš savęs nieko. Cigaretė atrodė priėmusi visas kaltes, laukė nusipelniusios bausmės. Rūkstantis daiktas tarp burnos ir dienos šviesos, prigeso, ištraukiau iš kišenės apšilusią ranką, apžergiau dviem pirštais nudegusiu galu cigaretę, išplėšiau iš perspaustų lūpų, kurios buvo jau bepradedąs ragauti to šlykštaus dūmo. Keliavau kitur, kuomet cigaretė skrodė nematomą erdvę, grįsdama išdaužytą kelią savo rūkstančių smilkalų kvapu, kibiro link. Nepagavęs cigaretės kibiras nepakeitė savo emocijų maišo ir liko dirbti rinkdamas išmaldą.
Nukrito cigaretė paleidžiama malonės. Dilo mano prabangūs batai, nuo draskančio asfalto dangos, kuris blizgėjo lyg vašku ištrintas. Neatsiprašydamas rūkas šlavė gatvės gyvenimą. Klojo savo išblyškusiom drapanom ant to, kas pastojo jam taką.
Praėjo kelios nereikalingos minutės. Klūpojo cigaretė perlaužta patyčių. Praeivių pėdos įspausta. Nepasiektas tikslas privertė aimanas sugraudinti. Vėsus vėjas. Jo keliai nežinomi. Stumdė į visas puses cigaretę, neperspėdamas vėjas, ten mūrinis namas-dabar skaudės.  Nesuprato kodėl žmonės ją pavadino šiukšle- gal tai tikrų tikriausias mano vardas? Įtikinėjo save kuo netikėjo. Nusiraminti reikia.