Viltis - tik prabanga...

'

Panirai į Gyvenimas jūrą,
pastatytas ant kortos šešėlis -
plukdo kūną į krantą Mirtis,
kol laikaisi minties įsitvėręs:

Privalai čia išlikt. Ne kitaip.
Saulė svilina odą, troškina -
išsinertum - norėtųs palikt,
nepaleidžia šešėlis - kabina

į žaidimą instinktų jausmais,
susirastumei Dievą - pavėsį,
tiktai Dievas nevirs pinigais,
o pavėsis nežino ne Dievo...

Panirai į Gyvenimo jūrą,
tik vanduo, pasirodo, ne šiltas -
deguonies atsargų, kiek turėjai,
greit išsikvėpė - nėr čia ko viltis -

Privalai čia išlikti - iries,
į žadėtąją žemę, per jūrą,
plukdo tavo šešėlį Mirtis.
Į iliuzijų krantą. Be burių...