Surado žodį –
medį užsiaugino didžiausią.
Sėdi dabar ant viršutinės šakos,
kaip koks paukštėkas.
Žvilgsniais tolius matuoja
(dieve tu mano)
Ir neatsišaukia.
Žmonės galvas užvertę
Kalbina,
Duoną delnuos ištiesę
Vilioja,
Iš kailio neriasi, pečiais tik
Gūžčioja
Palauk, atsinešiu kirvį -
kaip tėkšies...
Bent žinosi, ko sriūbauti.
Ar maža tau vargo ant žemės?
ir kas cia ypatingo.
vel tas pasenes simbolizmas, medziai, pauksciai, pasikele zmones...
kazkas iskaudino, o dabar nori autore jam atkersyti, rasote tik apie nesklandumus gyvenime, o kur pozityvumas?
medis-iš žodžio.
ir kirvis iš žodžio...
o komentarai iš kirvio, (ir sriuba iš kirvio)
kaip sakoma: ir erelis skraido, ir musė skraido
(gramaturgas tik geria) :0-))
Susinervinau... Va, tokių paskutinių 3 sakinių nereikėjo rašyti ir savęs plakti. Tu visiškai nekalta, kad tavo kai kurie skaitytojai norėtų, kad po kiekvienu eilėraščiu rastų visą tomą paaiškinimų. Vertink tik dalykinę ir rimtą kritiką ir TUO BLOGIAU TIEMS - kurie tingi pasukti savo smegeninę, o laiko pražiotą burną , kad gautų eil sukramtytą ...
Baisu, kad kartais po tokių atsiliepimų, net ir puikiai rašančiajam nusvyra rankos.
Atrodo, taip nesunku būti šiek tiek tolerantiškesniems, nes, manau, viskam yra savos ribos.
Geriausios kloties tau, mieloji, ir tavo skaitytojams ,ir kritikams.
Apie dramatiką, kuris iš žodžio užsiaugino didžiausią medį, sėdi ten, žvilgsniais tolius matuoja ir trikdo aplinkinius.
Tai jokia mįslė. Nebespėliokit, ir taip aišku, kad neaišku. Tuo blogiau autoriui. ;)
Matai, klimb, man atrodo, kad "nertis iš kailio" ir "tik pečiais gūžčioti" vienu metu per daug prieštaringa. nes kažkaip skirtingą santykį su tuo tupiku parodo. bet čia tik neesminis imo :)
nerealiai dailus tas žodis "paukštėkas".
labai gyvas visas toks šitas eiliukas.
varzha, juk žmonės apačioje pečiais gūžčioja nesupratę, ką tas "paukštėkas" ten daro ir kodėl neatsišaukia net trupiniais viliojamas ir tikrai gūžčioja ne tas kur medyje. tikrai tikrai.