Vis tos nesibaigiančios pradžios
Ir pauzės kvapas
Tavo paausy
Likimo juokas bergždžias
Ir laimės žaizdos gilios
Mėlyniausiame rugpjūčio patamsy.
Tikėjimo vis pirštai kibūs
Vėl neriasi į mūsų
Voratinkliškas sruogas
Ir nuolat minios apakime -
Mūs vienas kūnas -
Jaučias nuogas.
Ir visos didžios knygos
Prasideda žodžiu „pradžia“,
O tos labiausiai kertančios
Pasąmonę - vėl baigiasi
Žodžiu „gana“.


Salto Mortale






