Dienoraštis

O žinai, šiandien galėjo snikti,
pušų alėjoje, galėjom susitikti,
balandžiais pavirtę, grūdus belesdami,
dainuotume abu pilki, pilki.

Gal ir spalvoti nežinau,
vaivorykštės nepamačiau,
nors lietus ant saulės verkė,
mes lesėme ir stengėmės neužspringti.

Ar savimi?
o gal kitais?
kaip prarastais laikais,
sėdėdami niūniuodavom melodijas,
su keltais plaukdavo istorijos,
pasaulį pamatyt greta,
viena akim dėlioti aitvarus,
norėčiau pakartoti,
plaukimą tavo glėbyje,
ar dar atsimeni mane?