Sapnų pynėja

Ateik šnabždėdama tyliai, kai miegu… ateik, supink man mažą sapną
Švelnūs moteriški saldumynai… pakvepinti pasaka;
Saldi pasąmonės idilė… ar trapus voratinklinis malonumas,
Apkabink minkštai, grakščiai kaip tu temoki… šildyk vienišom naktim.

Ateik šnabždėdama tyliai, kai miegu, supink man mažą sapną
Man reikia romios tavo šypsenos, šviesos tamsoj… kad galėčiau matyti
Darkart, tavo akių magija saugo… aš toli nuo blogio;
Šypsnys, kuriuo pasitikiu... ne tas, kur užterštas dirbtiniu žavesiu.

Ateik šnabždėdama tyliai, kai miegu, supink man mažą sapną
“J'entend ton coeur”… girdžiu tavo širdį… ir siela nurimsta, rafinuotai.
Gal pašokime basom, mėnulio nušviestoj ramunėlių pievelėj, šiąnakt?
O gal pasivaikštom safroniniam saulėlydy… panirę švelnioj, šiltoj, auksinėje šviesoj?

Ateik šnabždėdama tyliai, kai miegu, supink man mažą sapną
Galėtume sugauti saulės spindulius iš švelnaus brizo, šiąnakt taip lengvai;
Guldyti juos, auksinius… žolėje; mylimieji gėlių lovoje…
Aromatinga vasaros prabanga… teka tavo rankose nusilpusios valandos.

Ateik šnabždėdama tyliai, kai miegu, supink man mažą sapną
O gal bėkime per vaivorykštes, tviskančias migloj, taip ilgesingai?
Ar įkaitusiuose žvakių liežuviuose… leiskimės meilės saldžion medžioklėn…
Žvakės liepsna dievina tave, auksine deive… minkštai, mano glėby.

Ateik šnabždėdama tyliai, kai miegu, supink man mažą sapną
Šokdama po mėnuliu… silpnoj ir trapioj jo šviesoj, matau
Turbūt, tavo akių meilė, o gal tai tik atspindys, manųjų?
…ryto šešėliai renkasi; ši mintis buvo ženklas.

Eik greičiau, kol miegu… ardyk šį mažą sapną, kurį supynei…
Šešėliai kitoj ryto pusėj artinas… gali nepamatyti
Šis dužęs sapnas prišauks vaiduoklį iš pavydžios aušros
Ir negalėčiau taip išduoti tavęs
Mano sapnų pynėja… mūsų laikas baigės.