sulanguotos erdvės dryžiais išmatuotas oras
laiko rėtis valandom dienas sijoja padalinęs
ir pavasario jau metamas šešėlis nebe žalias
dega rudenį raudoną lietui piligrimui
kur nuglostė dangumi delnais asfaltą balos
ir apykaklės briauna nuskuodė skersvėjis sekundę
užu kaklo neužkritęs nužiemoti akrobatas
tik riaumojimą autobusų sustojime nusinešė
mantromis tarp daugiabučių kiemuose pakibęs
garsą
į tonaciją bekvapę erdviai transformuodamas
laikas
kelnių klešnėm aptaškytomis į sustojimą
nulingavo
nors jau nuvažiavo šiandien naktį paskutinių
paskutinis
jam judėjimo bestovint savo iki ryto laukti
mantromis pažadinto - kai vėl riaumos gal pirmas gal ir
dvyliktas
iki žiedo - amžino variklio - iki žiedo
o jau ten patvins žaliuot po truputį pavasariu
išlipęs...
na jau, A Puokas, viskas pagal grafika, kaip ir žalias lapas į raudoną, kaip ir viešojo transporto judėjimas, nuo iki; o tarp namų tai garsas (nuvažiuojančio autobuso, iš sustojimo) lyg į kitą tonaciją transformuojasi - tikrai mantrų skambėjimas; (taip pat ir reaktyvinio lėktuvo, skrendančio labai aukštai; net sustoji pasiklausyti. labai nuoseklu, neieškote OM; jei pamatėte žodelį mantros; lygiai kaip pamačius tekste žodelį /meilė/, ar /myliu/, nereiškia kad eilius apie meilę, ar meilės tema. o garsas liuks - toksai akustinis. (dieną ne taip, bet vakare, ar ryte geriausiai girdisi;) nesutinku, kad išdrabstyta, nuotaika, beje ir dabar darganota. lietus, pavasaris atvažiuos - laikas ir sužaliuos.
:)
labai dėkoju, A Puokas ir luana stebule. nuotaika čia bet ne vidinė o įsižvelgiant į akustiką ir laiką - miestą judėjimą (transporto) jo grojamą muziką ir - orą kuris visada laikosi metų laikų grafiko, jį atspindi.
jei stovėsite šalia traukinio, jūs traukino švilpuką girdėsite visai kitokiu garsu, nei būsite už kokio pusės kilometro nuo tos vietos, transformuosis į kitą tonaciją; bangos ilgis keisis; garso transformacija; erdvė laikas, tos sąvokos tampriai tarpusavyje susyją - na ir grafikas - jei laikas ir erdvė - judėjimas joje per laiko intervalą.