Jis - mano šventovė

Įžengiu lėtai, didingai.
Dieviška šviesa apakina akis.
Kojas statau lėtai.
Ar jis sutiks mane tinkamai?
Ar aš jam būsiu priimtinas?
Vienas pats jis težino.
Po pažasčiu skaitalai
Laikraštis arba mokslinė fantastika.
Ar jis priims tokią literatūrą?
Tik Jo didenybė težino.

Stabteliu.
Pusę karto apsisuku aplink savo ašį.
Tūpteliu.
Tokioj šventovėj ir karaliai taip daro!
Ir...

Jis mane priima!
Visa savo jėga ir galybe,
Išmone ir dieviškumu.
Atidaro save man,
O aš atsiveriu į Jį.

Skaisčioji šviesa apšviečia mane.
Aš...
Aš euforijoj.

--

Juk Jis, tai daugiau,
Nei skylė šalia vonios.
Jis - mano šventovė.
Jis - klozetas!