mimoza

Jis maldavo padėti - bet aš nejaučiau jokio psigailėjimo,
Pastūmiau jį  drėgna ranka ir jo neliko ..
Pakilo lyg rūkas nuo mimozos žiedo ir ištirpo čia pat mano delne.
Man gėda buvo saugot jį savyje,
Sėdėjau prirūkytam kambary ir verkiau
Ieškojau jo tarp kitų
Negalėdama nuslėpti savo liūdesio ir nusivylimo.
Viską atidaviau, kad išplautų –mintis, žodžius, sielą- prašydama
Neliesti.
Sėdėjau prirūkytam kambary ir maldavau padėti.