Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vežliu – džiaugsmo simboliu, Hermi,  apsireiškiu tau prie vartų. Mano lėta išmintis niekada nežavėjo proto krikštatėvio. Begaliniai skundai dėl mano lėtumo jį ėdė giliai iš vidaus. Tačiau aš džiaugiuos, ploju turimom rankom ir delnais: po du, po vieną, po pustrečio. Litrą užpilu vandens ant saulėje apdžiūvusio raukšlėto kūno. Afrikoje būčiau gimęs krokodilu ir prisitaikęs prie trečiosios pasaulio šalies klimato. Įvairiapusiškas, vėžliškai lėtas mano mąstymas ten galbūt nebūtų taip skaudžiai žeidęs kokių nors būtybių.
Tavo vartai toliau nei galvojau prieš dešimt akies žingsnių – sulig ta mintimi vėl atsimenu savo globėjo veidą, kuris lapiška veido išraiška moko skubėti. Gyventi = skubėti. Skubėti = gyventi. Gyvenk, skubėk, gyvenk, skubėk, gyvenk, venk, vemk, po velnių... Lėta išmintis tavęs nenuves toli, mielas Vėžliuk. Mokytojas Lapinas vis vadino save mano krikštatėviu. Ir liežuvio galiuku liesdavo mano saulėje degančią odą, sakydamas „tau reikia vandens, tačiau turi išmokti prisitaikyti. Skubiai išmokti, nes tu kitoks. Kitokių čia nereikia. “
Pagailėk manęs, Saulės vaike, aš prie tavo namų kepu savo odą. Jos auka per menka išpirkti viso gyvenimo kaltę. Žinau... Kloju išmintį savąją tau ant kelių, Dievų vaike. Atsiimk ją, nes man jau pabodo skubėti. Neturiu, neturiu kur skubėti. Tegu atleidžia mano senasis globėjas, mano proto krikštatėvis, davęs man pagrindą tikėti, jog ne viskas yra taip, kaip atrodo. Aš gailiuosi, jog esu kitoks, jog kenčia širdis, matydama avį, ėdamą būrio vilkų. Gal ji to nusipelno, kaip ir aš nusipelnau nesupratimo.
Jaučiu, kaip džiūstanti oda siurbia paskutinius vandens likučius iš kūno, kuriuos taip stropiai saugojau paskutinei gyvenimo valandai. Saulės vaike, paimk mano dvasią, nereikalingą balastą šioj žemėj. Kiekviena sekundė, užrašoma į mano gyvenimo knygą, skaudina kitus. Aš tik džiaugsmo simbolio parodija. Vėžlys krikščionišku kiautu.
2008-03-11 23:06
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-12 16:18
agricola
17 amžiuje nėgo rašyti žvėrukų kalba, dar Kafka Metamorfozę nemirtingą parašė, o tu rašai vėžlio prašymus...galima...3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą