tyla*

kaip regis nuoga ji nevaikšto
apsivelka ilgą spengimą
kojose gruntas vis šaižo
šaižomas kopų smėlynas
kaip regis į ausį man lyną
pasaulis ant kilpos, mes
dviese mėtom į sienas
mėnulius į vieną te pusę
kaip regis ji turi kaimyną
viršum apgyvendino, meldžia
kad jis paklausytų kaip lyja
po ja dar vis spiečium kaimynų
kaip regis apsnigo jiems langus
tik jų viršūnėlės tik Kibas**
o skrendantys šitaip įspengia
viršum dėdė sako aš dievas
gan apskritas manė ji vardas
kalbėdama praveria langus
kaip regis nebejučia pėdos
išeina pas jį  po beldimą
ir natomis riša ant kranto, išmušę
ne burėms ne valtys
tik rodosi jūra ant lyno
tik mušas nuoga tik paBalty
kaip girdis jam virš
virš kalnynų
išėjo jinai tik į šaltį --



* nutyla
**kilimandžaro kalnas