Kažkur toli

Kažkur toli
apaugusios samanom ir voratinkliais
mėtosi dainos
girdėtos prie upės
kuria plaukė debesys
ir vienas kitas gelsvas lapas.
Rodos prisimenu,
kaip raudonu dviračiu
atvažiavo bobų vasara,
ir iš krepšio ištraukė
prisirpusį obuolį, - saulė
man nedavė.
Tik parodė.

Kažkur gavau sėklų
auksinio obuolio
subėriau į žemę,
norėjau turėti savo saulę.
Tačiau nesudygo.

Beliko tik dainos
girdėtos prie upės

Įšoksiu į upę,
užlipsiu ant pūkuoto debesies,
ir plauksiu į niekur -
ieškoti.

Dabar man jų reikia
labiau negu saulės -

jas dainavai tu.