antilogas

Drebėdama sekundė sugrįžta į rytojų.
Akys užmerktos negirdi garsų.
Atėjęs rytojus- nepastebima ranka pamoja
Ir ašarų pakalnė užklausia- kur gi tu?

Ramunė išbalo nuo ašaros dangaus.
Vardas iškaltas nereikalingam sklype.
Kelios sekundės ir sapne mane pašauks,
Gulėsiu greta po balta ramune.

Užaugo samana- pagalvė ištirpo.
Aukuro giesmės baigės- liko apačia,
Mano kelionė dulkina žeme pavirto...
Einu kitų, nes vienam jau ankšta čia.