niekalas nr. 0

kai skrisdavo rytai
į vakarus
Mėnuo man sakydavo,
kad tai žemuogių lietus,
kad mūsų ir tik mums


kai krisdavo iš debesų
pasaulio aušros
ir liepdavo tylėti iki kol išgirs.
Magritė buvo jaunas,
o kiemsargis Paryžiuje dainavo.


Nostalgiškos mergaitės
džiazuodavo naktim,
o naktys nemarūnės
vaišindavo vynu.


Kai plaukus Tau šukuos
Tu miręs būsi.
Šopenas gyvas vėlei bus,
užmerks Aušrinė Tau akis
ir nebebus manęs ir nematysi.