Greičiausiai jie nežino kas tai yra, todėl ir prašo - reikalauja...

-

sako kaltas -
tavo čia gimimas - ir yra ta priežastis:

jei nebūtumei atėjęs šiton žemėn,
niekas net nevirptelėjęs būtų
kardo ašmenim per gyvus kūnus,

nesuvilgęs smėlio smilčių
kūdikėlių ir vaikelių kraujas
dvasios aimanoj skausmu paplūdęs -

neišdraskę skausmo ir kančios nasrai
džiaugsmo lizdo paukščio
perinčio jaukumą,

kaltas kaltas
kaltas, kad gimei -
kai tavęs ieškojo
mūsų laimę žudė...

verkėme į dangų, tu nesupratai -
negirdėjai neatsiliepei
tavęs ieškojo - tu miegojai kūdikystę


taip ir augo priekaištų vystykluose
nei kaltas nei nekaltas -
kaltas iki panagių plaukų ir kaulų čiulpų tik dėl to,
kad gimė,

nežinojo - nemokėjo nesuprato dar kalbos,
kad galėtų, jei net ir užsinorėtų pasakyt,
kur randas -
kad galėtų sustabdyti paieškų
dygsniuotų
aimanomis kruviną žaidimą,

o paskui jau ir nekaltas - juk ir jį,
kaip anuos sutraiškė,
jo gimimo progoj,

jo kaltė prieš juos - kad gimė?..
gal skaudžiau -
jį apspito nuskriaustieji nelaimingieji
lyg jis laimingas laimės kalvis

ir kiekvienas prašė
duoti duonos, meilės, džiaugsmo,
prašė jo -
rankos kojos jau prikaustytos - nepajudės
ir kenčia - o jie prašo

kenčiantį - jie prašo laimės sau,
ar jisai laimingas - ar nelaimingesnis
ko jie prašo?..

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

kojos nukirstos,
žmogelis šliaužia - rankos sveikos dar,
priėjęs jo paprašo - pagailėk manęs, votis užaugo
ant blauzdos - duoki man gerumo ir paguodos lašą...