išlaisvinimas

Būdraujančiu miestu 
tarytum šmėkla subtili
seniai prasmegusios koplyčios
slenka žilos kojos,
įpėdina lengvai
į blizgią krautuvę,
sklendes užsistumia.

Jų niūriame sapne -
miglotos svajos,
vaiduokliškoj nakty
apeitos tvoros,
statulos apkabintos -
vaizdai banalūs
ne atvirlaišky, savoj aky.

Štai tas, kurio ieškojo -
vitrinoj, ne lange.
Net kalbinamas tyli.
Gal drovis, o gal jam
šalta nykstant stiklui,

kurį nebylus raukšlėtas
seno kino aktorius
pamažėle ištirpdo,
žengia šiluma vėduodamas,
ir, broliškai pečiais sutrenkęs,
nusiveda žemyn prie upės.