Miegok, miegok ramiai, mano mielas negimęs kūdiki. Miegok, nes tavo akutėms nelemta atsimerkti. Mintyse niūniuoju tau lopšinę, liečiu ant kaktos nepaklusniai svyrančią plaukų sruogą, tu šypsaisi kažką sapnuodamas...
Norėčiau, kad tai nesibaigtų, tačiau tai jau nulemta.
Neverk, neverk mano negimęs kūdiki, tau nelemta patirti skausmo, nusivylimo ir pažeminimo. Myliu tave, mylėsiu dar tas kelias mums likusias dienas kol mes busim kartu. Tau nereikės manęs vadinti mama. Kartu su tavim aš netenku ir dalies savęs.
Todėl miegok, miegok ramiai mano negimęs kūdiki nes tavo akutėms atsimerkti nelemta.