besikartojanti naktis

Išpaišęs drobę, susitinkam mudu.
Pragaro kėslai- bekraujės venos daužos.
Paprasta diena, aplink nematyti brudo.
Šimtametės rankos sulamdytą raidę gniaužo.

Vaišinsiu kvepiančiais nuodais,
Ir kviesiu ant akmens pasibūti.
Stversiu laikui už uodegos kruvinais nagais,
Nekentėsiu, juk svetimo skausmo pažadėta nebūti.

Mano glėby tik laikas parpuolęs...
Praeis šimtas valandų ir kelios minutės
Laikrodžio stikle, deja, skaičius sustojęs
Nebegrįžta atgalios prisiminimo žinutės.