Kalbam, kad vienodai, kalbam
Ir nė velnio..
Noris kažko naujo,
Oro paragaujam.
Kai norėsim tik gyventi,
Rasim žmogų - nelemtą net pasenti.
Mažu takučiu minam kelią į dar mažesnį keliuką.
Po pasidavimo mums atsiveria jūros platumo keliai.
Veši žalia pieva.
Kažkuris iš mūsų prabyla visai tautai ir būna išgirstas vienetų
Ne retas kalba su savimi ir visas pasaulis žino ką toks žmogelis galvoja.
Toks jau tas mūsų pasaulis,
Sekas tiem kurie moka gyventi aukštin kojom.