Aš esu?

Aš moku laukti. Stengiuosi keistis ir prisitaikyti. Mano širdis suplėsyta ir sudaužyta. Aš klumpu, keliuosi ir vėl.... klumpu. Šio veiksmo nepakeisi, jis kaip gripas,  užsikrėčiau. Duokite vaistų!
Laikas negydo, laikas žudo. Tai vienintelis dalykas kurio mes neturim, jis prabėga ir tiek daug lieka nepasakyta, nepadaryta. Gyvenimo esmė, tai pats gyvenimas, kova už būvį, išlikimą, padėtį visuominėje.
Mano širdie, nurimk, užmig, paleisk mane. Man sunku. Aš galiu apsimest kad nieko nejaučiu. Bet, aš gyva, man skauda, labai skauda! Noriu išsivaduot nuo skausmo, užmigt ir nebejaust. Bet bijau, nes vėl reiks keltis, ir vėl skaudės.
Nelieskite manęs, aš gedžiu, savęs, savo netikusio pasaulio. 
Ko aš noriu? Ko jūs norite nuo manęs? Mano gyvenimas ne atversta knyga, aš nenoriu kad pojį vaikščiotų ir čiupinėtų nešvariom rankom.
Kas man yra?  Ko aš nerimstu? Pasileidžiu muziką ir susisuku į kamuoliuką, muzikinė terapija. Kodėl nėra savižudžių kabinų, yra klientų! Valio, verslo įdėja reikia užpatentuoti! Esu ar ne? Man reikia šilumos, jaučiu kad virstu ropliu...