Dangus-Žemė

Sunakink mano
Nepakeliamą tobulybę
Iškirpdamas iš popieriaus
Sparnus
Tikėk manim
Neabejodamas, mat jau
Po pirmosios audros
Krisiu žemyn
O aš žinau, jog
Žemėlapiuose nebebus
Vandenynų, galinčių
Nuskandinti mano
Abejingumą, tad
Nebeužčiuopsime ribų,
Netekę proto ar
Sunaikinti jausmų
Labiau varginančių nei
Amžina meilė.