Tik neužmik neužmik neuž...mik neuž

-




gaiva meliono skęsta baltą vėsą
bitelei
akinimą upės dūzgiant
švelniai
sulipusius pirštus vandens paviršiuje 

sekundės
skiltį

laumžirgiai
paunksmėj nukrebžda be verpsčių

storumo
plauko storio

juodomis kojytėm ir
perlamutro mėlyno sparnais
virš gluosnio
atspindžio

sunėrė klastą
pastebimą šoniniu žiūrėjimu

kada į vandenį tą patį
du kartus
neįbrendama
niekad

brastoj laiveliui geltonumą saulės
supant
sudužusio vaiskumo švytinčiais
zuikučiais

viršūnėje kantrybės tykai nukryžiavimo alsavimais
užuominą

iš pasalų blakstienų 
kraujo alkį -

net neįtartumei -
kaip tingiai sėlina
budrumą

atsivėrimo atviro - kada primigsi
dėmesyj
ląstos krūtinės  pilną
atsidarymą - - -

- - - išplėštų širdį šuolyj
viename

net išsigąst nespėtumei
tuščia ertmė paliktų -

dreve

tik laumžirgių
plazdenimui;

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
geriau suvalgyki skiltelę dar
saldaus meliono balto
mėsingumo -

užteks širdies pulsavimą skaičiuoti
pasaloj ramybės netikros...
 
- gal dar skiltelę saulės geltonumo?..