mintimis minčių kubile

apjuosiu šaką išduodama ranka
palipęs arčiau Dievo bet ne iš širdies
pažymėsiu save kaip nevykėlį
tris sekundės kratymo ir ryšys su gamta
ištruks iš mano pasidavimo esmės-
netvirtai nupinti planai
gaudydamas pirmą įkvėpimą
kaltinau paukštį
šį kartą skaudžiai pabučiavau žemę
meldžiau ne laimės o viskam galo
kaimiškų rankų- kaimiškas plūgas
arimas- pūdymu virtęs
atsargiai įbridau į keiksmažodžių laviną
likusi diena bijojo tik jos
kitą kartą eisiu dienai baigiantis
nepakeliamas karštis
oda lupasi
lipu vis aukščiau
ne iš širdies bet arčiau Dievo
sustojau kai galva atrėmiau į šaką
dvi rankos prie širdies
nevykėlį pririšo gamta
esmės įkvėpti paukščiai
dirvos gale plūgas
keiksmažodžių lavina baigiantis dienai
karštis vis arčiau Dievo
manoji šaka pūdymą puošia