Benuomonis

Dar nebuvo, prie ko būtų verta sustoti, -
Gal aš pats nebuvau nieko vertas,
Nežinąs, ar paleistas esu ar pakartas,
Ar įspraustas apdirbti į tamprų varstotą,
Nesuvokiąs, nei ką čia turėčiau daryti,
Bet darau, nors manau, kad nereikia,
Tai dūstu, abejonių prispaustas, pakrikęs
Ir prie gerbiamų nuomonių taikaus.
Ir vis laukiu, kol pirštas protingas parodys,
Kur, kada, kuo, kodėl reikia būti-
Va tada paprašysite mano paguodos,
Ir aš jos jums suteiksiu. Truputį.