Duel (Sakalas - angis)

Feniksas - luošys gatvės muzikantas, beviltiškai įsimylėjęs Laurą;
    Laura - žavi tamsiaplaukė koketė, verslininko Anatolijaus dukra.
    Neptūnas - raumeningas striptizo šokėjas, „vėjo pamušalas“, 
                    Lauros mylimasis;
    Anatolijus - įtakingas verslininkas, „mafijozas“, valdo lošimo 
                      namus;
    Tėvas Mykolas - parapijos klebonas, kilnios, taurios sielos žmo -
                            gus, globoja Feniksą ir jo draugus;
    Roksana - striptizo šokėja, avantiūristė, Anatolijaus ir Neptūno
                    meilužė;
    Pjeras - Fenikso bičiulis, vienaakis ir vienarankis filosofas, baž -
                nyčioje dirba zakristijonu.
    Alfonsas - narkotikų pardavėjas, naktinio klubo savininkas, suki -
                    nėjasi aplink Laurą;
    Edita - Lauros sesuo, šviesiaplaukė koketė, striptizo šokėja, pros -
              titutė;
    Ovidijus - Editos vyras, jos laikomas pastumdėlio vietoje, poetas,
                    kompozitorius, vargonininkas, Fenikso draugas;
    Rudolfas - kurčnebylis dailininkas, Tėvo Mykolo brolis.

        Veiksmas vyksta bažnyčioje, naktiniame klube, gatvėje, mies -
to centre stūgsančiuose daugiaukščiuose pastatuose, viešbutyje, tro -
belėje priemiestyje, girioje, lošimo namuose.
        Pagrindiniai ištraukos veikėjai - Feniksas, Pjeras bei Ovidijus tikri „čipindeilai“. Jiems svetimas išorinio pasaulio bukumas, jie nie -
kina paleistuvystę, saiko neturėjimą, agresyvų pinigų bei verslo skverbimasi į visuomenę. Šie žmonės - likimo nuskriaustieji: fiziškai suluošinti, pažeminti moterų, nepaisant to, jie trokšta susirasti pado -
rią moterį, nors ir tūkstantį metų ieškotų. Išryškėja Fenikso meilė Laurai bei Editos nežmoniškas elgesys su Ovidijumi. Feniksą Laura „išduria“ - ji atsiduoda lengvabūdžiam mergišiui Neptūnui. Ovi -
dijų Edita išvija iš namų, kai šis sužino, kokia jo žmonos profesija. Lauros tėvas Anatolijus - nusikalstamo pasaulio vadeiva, žmogus - nesilaikantis jokių dorovinių nuostatų. Neptūnas ir Alfonsas apsime -
tinėja „geriečiais“, sakosi esą atlapaširdžiai ir be galo norį pažinti platųjį pasulį. Tačiau šie macho iš tikrųjų yra tuštybių tuštybės. Jie -
vyrai vienai nakčiai. Kovoti prieš pasaulio beprasmybę trijulei padeda Tėvas Mykolas - miesto parapijos klebonas, apsiskaitęs, dabštus, kuklus, doras, žmogus. Jo mylimas brolis Kurčnebylis Rudolfas tapo šventųjų paveikslus bei gamtos vaizdus, norėdamas pasisemti kūry -
binių galių, jis visąlaik vaikšto po šalia miesto prisišliejusį mišką. Pje -
ras trumpam pamilsta striptizo šokėją Roksaną, tačiau jam pavyksta atsispirti šiai gniuždančiai pagundai: jis prisimena savo mirusią žmo -
ną ir įsipareigoja iki pat savo mirties būti jai ištikimas ir rūpintis jų vaikais. Šiame filme (nebūtinai filme) dominuoja nelaimingos meilės, religijos, dorovės, kilnių idealų siekimo temos, psichologizuojami vei -
kėjų paveikslai, ieškoma būdų susidoroti su dvasine krize.