Garsas, stumdosi, braunasi per nebylią salę,
Tu šlamini foliją ir ragauji šokoladą ...
Atsisuks... dabar surūgę veidai, smerkiančiais žvilgsniais.
Ir jų akutės susmigs į tavo dailia auksinėm garbanom
Papuošta galvelę... višta. Kažkas dės pastabą
Ir jį prilips, tau, prie kaktos, kaip orientyras rodantis kelią.
Aš apsimesiu, kad nedžiugini mano akių... šals
Ir parteri regis nebus, nei gyvos dvasios tą vakarą.
O ausis mėgausis muzika, kuri vilnys, vilios, šoks,
Supuos išlavinta klausą. Sustyguos ir suderins ištvirkusia sielą.
Tarp galybės garsų, iš vieno taško lik begalybes,
Vėl viską užbaigiant viena styga, leis iš naujo užgimt.
Ir suvokti, kaip vis tik dievinu muziką ištirpstančia ties ausų būgneliu.
Klaikus, viską griaunantis šiugždesys negailestingai nusviedžia žemėn.
Ir nuodėme kvepiantis angelas šalia, atsainiai ragauja šokoladą.
Šį vakarą, aš ne su ja...