Su mažyčiais gabalėliais dangaus įsilieju į savo gyvenimą.
Po kiekvienos nakties sapno, kiekvienas rytas išaušta vis kitokiomis spalvomis.
Šiandien jis tamsiai pilkas.
Prisiminimai, kurie kartais kaip nesulaikomas vėjas pažadina visas jausmų stygas, grodamas jomis lyg storiausiomis medžių šakomis.
Šiandien nepaliaujamai galvoju kodėl, kada ir kaip nutiko, kad užaugusi tapau tokia skirtinga nuo praeities kurto portreto.. rodos, visos spalvos virto nespalvotu eskizu.
Taip norisi sulaukti TO, kas paėmęs mano svajones, nuspalvins pavasario spalvomis, privers jas skleistis...