Toks jau juokingas tas žmogus,
kol rūpestyj,
dėl krintančių
arklių.
toks jau juokingas
ir naivus -
esmės nemato - karas
juk tarp tikrų
žmonių...
krauju mazgojamos teisybės,
tiesos,
viena tiesa neleidžia būt gyva
kitai,
karei - jų bandos, neaprėpiamos galybės
ir karo laukas -
susipyko jų karaliai, ne juokais...
tikriausiai ko tai
nepasidalino, kažko nesutarė,
dėl žemių gal,
o gal dėl vandenų krantų,
bet kaip subręsta karas,
to kariai,
nežino -
kol saulė šviečia taikoje tai tik
valstybės paslaptis...
paskui juos pašaukė
karan,
ir jie kariauja,
už karalių savo,
toks jau juokingas tas
žmogus,
naivus ir kvailas,
neišprusęs,
kol jam nerūpi nei karaliaus tiesos,
a nei kruvini kariai,
tik jis negali filmą pažiūrėjęs
susitaikyti:
- kodėl jie griūva, filme,
nekalti arkliai...
ar juos tikrai nušauna,
jiems juk skauda,
juk jie ne žmonės -
kaip sužino, kad jau juos
nušovė?..
toks jau juokingas
ir naivus žmogus -
kol jis didžios esmės
nemato
ir klausia tokių nereikšmingų klausimų:
- kaip jūs sugrojate maestro, kad arkliai
nugriūtų?..
ne apie aktoriaus profesiją, ar vaidmenį sukurtą,
ne apie režisierių, didžią tiesą, ar teisybę,
tiktai apie kare nušautus arklius,
jis nori sužinot teisybę savo, o ne tą,
kurią norėt
turėtų...
GAL,
Toks jau juokingas tas žmogus,
kol rūpestyj, dėl krintančių
(gal nuvarytų jau) arklių.
toks jau juokingas
ir naivus -
esmės nemato - karas, tarp žmonių!
krauju mazgojamos teisybės,
tiesos,
viena tiesa neleidžia būt gyva
kitai,
o tų karių - jų bandos,
neaprėpiamos galybės,
ir karo laukas -
susipyko jų karaliai
čia jau ne juokai...
dėl ko? - tai galima žinoti mintinai
dvi karalystės ko tai nepasidalino,
kažko nesutarė,
dėl žemių gal,
o gal dėl vandenų krantų,
tiesos -
kuriuo galu kiaušinį virtą
daužt ir lukštą lupti -
galu buku,
tik ne buku - Dievulis nori tik
smailiu!..
bet kaip subręsta karas, to kariai,
nežino -
kol naiviai saulė lanką sklendžia
taikoje
karų branda - valstybės paslaptim vadinas
ji saugoma slaptųjų reikalų ministrų
ministrėlių
žinioje,
paskui juos pašaukia - karan
ir jie kariauja už karalių
karalystės savo,
už savo vandenis,
žemes,
ir kiaušinius lizduos...
toks jau juokingas tas
žmogus,
naivus ir kvailas,
kol jam nerūpi nei karaliaus
tiesos,
a nei kritę kruvini kariai,
tik jis negali filmą pažiūrėjęs
susitaikyt, gal negali net ramiai užmigti:
- kodėl jie griūva taip tikrai,
tie nekalti arkliai...
ar juos tikrai nušauna,
jiems juk skauda,
juk jie ne žmonės -
ir kaip arkliai sužino,
kad jau juos
nušovė?..
ir jis toks mažas, toks naivus nesusipratėlis
vos ne begėdis
žiūrėjęs, bet didžios esmės nematęs -
paklausti gali tokių nereikšmingų būčiai
klausimų:
- kaip jūs sugrojate maestro, kad arkliai
nugriūtų?..
ne apie aktoriaus profesiją, ar vaidmenį sukurtą,
ne apie režisierių, didžią tiesą, ar teisybę,
pamatytą,
tiktai apie kare nušautus arklius,
jis nori sužinot teisybę savo, ne tą,
kurią žinoti būtų privalu -
kurią žinoti jis norėt turėtų...
________
bet dar pagalvosiu; baisiai ilgas, ir apskritai, kiekvieną dieną eilėraščius rašau; kokią aš turiu teisę, taip įžeidinėti - rašyti eilėraščius kas dieną.
:D
ką jūs, meno negali būti vardan meno - jis bus tuščias,
Vardan karaliau, vardan ideologijos, vardan patriotizmo - ideologija, o ji meną gniaužia, kaip civilizacija gniaužia ekologiją; vardan susinaikinimo? čia yra"po manęs nors ir tvanas".
žmogus pasidarė darbo įrankį, tai buvo praktiška, paskui jis jį dailino, tai buvo menas; grožį kopijavo iš gamtos - jis jį suprato. Gimęs žmogus yra įstatomas į rėmą "vardan mokytojo", nebus moksleivių, mokytojas galės šiukšles rūšiuoti. juk kažkada jis buvo vaikas, ir jo akytojas galėjo jam 100 rykščių per pirštus, jei jis nepakluso, jei jo klausimai buvo tokie, kurie galėjo paklausti _ bet kas buvo Kristaus Tėvas, dievas tai mūsų visų, na bet Kristaus tėtis buvo kas? ar Marija nežinojo?
ne ne vardan meno, menas tik nuo žmogaus gebėjimo suvokti, kad saulėlydis yra ne tik patogu, nelyja, be ir gražu. Paskui žmogus nori jį atkartoti, realizuoti sugertą grožį.
ačiū jim. čia prozinis eilėraštis. tikras atvejis, atvažiavo aktorius pas vaikus į mokyklą. Greitas laikas, dabar jau vaikai kitokie. Išprusę, greitai patys narkotikus gamins - chemija bus įdomi - vardan pinigų. Už kuriuos gali nusipirkti Gogeno paveikslą, su raudonu šuniu. vardan meno? ar vardan prestižo.
_____
man tik įdomu, ar tas eilius atsirado po to ar prieš tai:
" kaip žmogus žaidžia su vaikais, jis nukrenta nušautu." atrodo M.Martinaičio, ar S.Gedos.
O gal aktoriai vadino prasčiau nei arkliai? nesudomino nei kareiviai, nei vadai. nepatikėjo. Daug čia prasmių.
prozinis eiliukas.
ačiū.