Beprotiškai sunku atrast save
Pažadinti vėl žlugusias viltis
Pamačius kaip sutrypia tavo darbą
Bandyt pavergt kitas širdis
Tuomet susigalvoji sau slapyvardį
Slėpiesi už netikro vardo
Kadangi jau nepakeli to jausmo,
Kai tavo sielą po siūlelį ardo
Ant liepto galo aš siūbuoju kojas
Šaipaus, juokiuos ir kaišioju liežuvį
Skaičiuoju upės bangeles,
O kartais spoksau į mėnulį
Ir aš susigalvojau sau netikrą vardą
Po spynomis užrakinau ir širdį,
Todėl manas mintis gali išjuokt, jei nori
Ant liepto galo, nieko nesigirdi.