Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Beprotiškai sunku atrast save
Pažadinti vėl žlugusias viltis
Pamačius kaip sutrypia tavo darbą
Bandyt pavergt kitas širdis

Tuomet susigalvoji sau slapyvardį
Slėpiesi už netikro vardo
Kadangi jau nepakeli to jausmo,
Kai tavo sielą po siūlelį ardo

Ant liepto galo aš siūbuoju kojas
Šaipaus, juokiuos ir kaišioju liežuvį
Skaičiuoju upės bangeles,
O kartais spoksau į mėnulį

Ir aš susigalvojau sau netikrą vardą
Po spynomis užrakinau ir širdį,
Todėl manas mintis gali išjuokt, jei nori
Ant liepto galo, nieko nesigirdi.
2008-03-03 11:59
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-03 19:25
Zichfrido draugė
Ant galo visada taip būna.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-03 16:43
Vydė Brėkšta
Ilgainius tas jausmas praeina, patikėk, jei nuo liepto nenuslįsi, greitai į pliekiančius nekreipsi dėmesio. Išmok pasijuokti iš savęs, tavęs nebus taip skaudu kai kiti juoksis iš tavęs. Čia ryškiai apie rašyką :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-03 12:14
masaraksh
mintis aiški. atsiribojimas irgi.betgi reikia daugiau nei jausmo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą