eik tu na...mo

Ėjau kartą gatve,
Ir pamačiau jį
Su ta kvaila savo kepure,
Kažką bevalgantį.

Ranka jau kilo,
Norėjos rėkt,
Jau vos netvojau,
Bet pradėjo lyt.

Visai nelaimei,
Jis atsisuko,
Mane pamatęs
Artyn pasuko.

Norėjau bėgt,
Bet buvo jau vėlu.
mane jis pasivyjo
Ir pradėjo kažką burbėt.

Jis man pasakė:
„Už ką man taip?
Už ką, mieloji,
Tu bėgi taip? „

Pradėjo jis
Graibyt mane,
Pradojo lyst
Po suknele.

Visa bėda,
Tos rankos jo,
Nepirma kart,
Bet ne po šia suknele.

Šį kart jam vožiau,
Kiek leido sveikata
Ir benubėgdama jį pasiunčiau
Na... mo