Į nežinią

Šildomas autobusas keliauja kopėčiom į nežinią, nešdamas nesuskaičiuojamą daugybę pievų žiedų po lietaus,

o tu eini, užvertęs galvą, žarijų taku atsilauždamas neapglėbiamo liepsnojančio dangaus,

ir verki pakalnučių uogelėm žarstydamas turtą po lašą svaigulingo žiemos midaus,

pro langą prarydamas laimės pyrago dūžiai sieloje beribio žmogaus.