Žvilgsniais kaip ašmenys
ar vieni ir mažyčiai,
žmonių patyčiose
arba dulkių praryti
chronometro tikslumu,
minosvaidžiais, kulkom
tarp šakų akmenų
skrisdami ryja dulkes
Bėga taip, kaip vaikai
ir sustot nebemoka
Abejingai į kalnus
ar nuo kalno fokstrotu
Tegu sukasi sukasi
mintys nebylios
pėsčiomis į ateitį
dar nežydint alyvoms.


MeNuLiUkE


