Gimtadienis

Balta rožė miesto skuboj –
žodis, įstrigęs krūtinėj.
Kai noris prabilti – kalbėti, kalbėti...
Tik lūpas tyla užrakina.
Eilinis gimtadienis – rožė balta,
nesuteptas nuotakos rūbas,
baltumas, uždengiantis drumzliną
nuovargio veidą.
Ach, tas kalendoriaus lapelis –
nekyla ranka jį nuplėšti,
išmesti į nebūtį mažą stebuklą –
vienintelę dieną – nugludintą perlą
sušildytą laiko delnuos.
Besniegis vasaris
toks apgailėtinai pilkas
nuskęsta skaidrėjančiam žvilgsny,
bežodėj paguodoj
vienintelės rožės baltos...