Storos ir mūrinės sienos,
Sielos, jas suvaržiusios spygliuotos vielos
Vietos jose neberanda nesibaigiančios bėdos,
Raudos, pakeliui į dangų pasiklydusios mėtos.
Man pasirodė, lyg rašytum ne apie save, o apie kažkokį artimą žmogų, jo išgyvenimus/gyvenimą. Ar klystu? (:
Šis posmas- geras. Tik man norėtųsi, kad eilėraštis būtų ilgesnis, daugiau to siužeto ar jausmų. Man atrodo, lyg čia būtų eilėraščio dalis,posmas. Kaip minėjau, geras (;