iš nieko niekam patį nieką. ku ku

pasirėmęs link prancūziškos palangės svaigulio
imi.
kvepiancius šieno kryžius apkaišytus melsvomis gėlėmis
imi ir juos.
imi ir siurbčioji atokvėpyje kariaujančio laiko.
o šis skuba tau priminti
pareigas
viltis
ambicijas
ambicijas

kad jas kur


šokinėjimas šieno kupetoj
visgi yra trypimas vienoj vietoj
netinka čia ir žalgirio mūšio strategija

gal pagaliau suaugsi
ir imsi kaip visi
pakuot dovanėles kalėdom
nebe stiklinių rutuliukų pavidalu


susitaršę plaukai vis dar madingi

o..

bet kam reikalinga logika
jei visą laiką tik
vejies gegutės laiko dūžį

ku
  ku