o gal dar yra [pabandymas]

Stingdantis šaltis.
Tu ir Aš.
Ledo gabaliukų formose pasislėpusios ašaros.
Mes.
Tikėjimas, svajonės, viltys.
Jūs.
IR……
Jauti? tai taip arti.
Jei tik…
Tu norėtum.
Tuomet
Mes
O ne
Jūs
Sugebėtumėm tai išlaikyti
Tai, kas yra
Ne laikina
O tikra
Tikrąja to žodžio prasme
Jei tik
Mes
Abu
O ne
Po vieną
To ir tik to
Būtent TO
Norėtumėm
Ne jis, ne ji
O jie ABU
Abu kartu.
Pajausk….
Tą stingdančią šilumą
Kuri apgaubia
Po vilnonių svajonių gaubtu
Tik gaila, kad
Tos svajonės
Mūsų svajonės
Nuaustos nekokybiškai
Ne, palauk.
Sustok
Įsiklausyk
Vis dar nejauti?
Tuštuma
Tyla
Spengianti tyla
Ji čia
Ji tarp mūsų
Mumyse
Šią ir kitą akimirką
Visada
Dar lukterėk, gerai?
Aš noriu paimti tave už rankos
Ne, apkabinti
Palauk dar sekundę
Ir žemė nustos suktis
Ji sukasi vis lėčiau
Vis lėčiau
Paleidau
Ir ji įgavo milžiniška pagreitį
Man sukasi galva
Man bloga
Ir dar akimirka
Ir dar viena
Ir kita
Ir manęs paprasčiausiai ne-bė-ra.
Kaip ir tavęs, deja
Kaip ir mūsų.
Tik po kažkiek laiko jie kalbės
Čia buvo Jie
Jie ir tiek jie.
Ir viskas aplinkui priklausė jų esybėm
Iki kol jie patys
Tik savo pačių norais
Viską nupūtė
Kaip stiklinę
O gal
Iš smėlio pagamintą pilį
Ir teliko vandeniniai debesėliai
Su keleta išroškusių svajonių
Bet jų nebėra
Nebėra ir gyvenimo
Tik plonytė riba
Skirianti juos
Tik ta riba
Kurią
Tik jie patys
Ir gali ištrinti
Kad visiškai neišprotėtų ir
Neparastų
Dviejų žmonių gyvenimų
Paskubėk
Nes jau šią akimirką gali būti
Per vėlu
Ir jų vėl nebeliks
O gal net nebuvo
Gal jie kaip gyvenimas
Dar viena bereikšmė iliuzija
Kuri tirpsta su kiekviena sekunde
Buvo
Ir nebėra.