kartais noriu rašyti eilėraštį, o kartas, sentenciją, mintį, sąmojį, nu bet nėra skyrelio TRUMPIEJI ŽANRAI; ; tai sakau, /g r a f i š k a i/ sudėliojau kaip eilėraštį (tačiau tai ne poezijos raiška) norėjau parašyti mintį; kaip mintis tai labai ne tiesmuka.
( na o jei man būtų tas pats, ar supranta ar nesupranta, tai gal rašyčiau: tą mintį taip: " badazorvi badazorvi, Obadachamaki babaki kurčimaki, - nėz nėz!!! budu budu... - badlyzėjus tepamudu."
:)
taip čia mintis, ir tai ji pasirodo daug kam painiai, o jei dar metaforom ją pinti, kurios jau kam kokias asociacijas sukeltų, minties vinies nebepasimatytų;
jei būtų skyrelis TRUMPIEJI ŽANRAI, tą mintį ten ir įdėčiau, dabar ją posmeliu parašiau; būčiau rašiusi: aš jaučiu Dievą - jis nėra žmogus, jis Dievas, tačiau žmonėms tai nepatinka. Vieniems, kad jų Dievas yra žmogus, kitiems, kad man Dievas tai ne jie - žmonės, bet tai tolygu. (dabar jei tai eilėraštis, tiesmuka raiška, bet man esmėje buvo mintis. eilėraštis yra žemiau, apie akis.) noriu pasakyti, kad trumpųjų žanrų skyrelis, tikrai nepamaišytų; juk ten ir sentencijos gali būti, ir haiku, ir tanku, sąmojis, ir t.t. (visa tai, ką apima savyje /trumpieji žanrai/ )
:)
jei žmonės neturėtų sampratos tokios, kad dievas tai žmogus, jie nepretenduotų žmonėse (savo valia) į dievo vaidmenį; niekas nepermaišyta; juk jie žino, kad dievas tai žmogus, o + dievo valia kaip danguje taip ir žemėje; kunigas sakė "duok į snukį tam dileriui" ---- ir žmogelis duoda, o juk kunigas tik žmogus ( bet jis "ale" dievo tarnas, Kristus dievo sūnus, ir jau Dievas) tai tolygu, niekas nepermaišyta, tačiau norėjau tai pasakyti kitaip, bet manau kad tada jau tikrai būtų suprantama kas nori, visaip, bet ne tai ką noriu pasakyti; Žinoma Dievas ir ne Prezidentas, ir ne komisaras, ir ne majoras. jie žmonės.
nepermaišyta; galvojau, kaip čia parašius taip, kaip sentenciją - aforizmą, ar taip:
_________________
sniegas delne nebetirpsta
o tu išeidamas neuždarei langų -
žmonėms negera jei
vokai atidaryti - juk tu atsimeni?.. jie
v e n g i a
tik
a k i ų
nors jos pasaulio nebemato
kaip šitas delnas sniego jau nebetirpina
bet kūnai miegantys - atsimeni?.. jų nebaugina
juos trikdo tiktai atdari
vokai
akių
_____
ačiū.