Dėdės siaubas

Atsitiko kartą kaime
Dėdei toks dalykas:
Išaugino undinėlę –
Dyvas nematytas!
Iškastoj duobėj po kelmu
Įsitaisius  guolį,
Dieną plaukus sau šukuoja,
Vandenėly guli.
Naktį dangų vos aptraukus
Ima sau dainuoti,
Net kaimynai nesumigę
Ima nerimauti.
Išnaglėjo, išpaikėjo,
Šiurpas dėdę ima,
Rudenėjant undinėlė
Traukia pas kaimyną.
Prisirinkus obuolių
Mėto juos per tvorą,
Tampo, džiaugias šuneliu,
Pasigauna vorą...
Ką daryti? Negerai...
Paukščiai medžiuos klykia...
Undinėlė vandeny
Verda košę nematytą:
Prisirinkusi sliekų
Konservuoja žiemai!
Tik pasnigus ne laiku
Ji užmigo žiemai.