kada, Nicolo Paganini (1782-1840), koncerto metu, pagrojo smuiku ant vienos jame esančios sveikos stygos, kadangi kitos, buvo subtiliai papjautos jo priešų, ir nutrūko, paprasti mirtingieji nepasakė: „gal tai Dievo siųstas muzikantas, o gal net pats Dievas groja jo rankomis“, jie pasakė, kad pastarasis sudarė sandėrį su velniu, ir pardavė jam savo dušią.
Gražu žiūrėti
maitvanagis taršo maitą -
plastmasėj
elegantiškoj
nei kaulo nei mėsos
skoningas koloritas -
melsvo blyškio oda
jokių metamorfozės judesių
net šunys nesuuos
jis gyvas - alkanas -
jo skrandžio tuštuma pasiekus tobulybę alkio
jis viliasi Tikėjime
užpildyt turimą tuštybę savo
turininga pilnatve -
tereikia atgaivinti jam tiktai plastmasinį „lavoną“ - o taip
gražu žiūrėt -
gyvybė jo tikriausiai
akyse
žaidimas baigtas
maitvanagis alkanas
praranda viltį
tikėjimas jo blėsta
kelia jis ereliškai sparnus
ir sklendžia išdidžiai
Kūrėju - Meistru jau galutinai
nuviltas
gražu žiūrėt - „lavono“ Meistras buvo
tik žmogus...
duobkasys nutylėjęs - kad užkasi jo kūną, kada skrido "antis " : "akmuo nuristas, Kristus prisikėlė" - t.y. jis ne žmogaus, o dievo sūnus, anžmogis.
o kas tas duobkasys - aš nežinau; ( gal jo mėsą suvalgė, ką gali žinoti, ga pasimaišė juk buvo "o naivumas" o toje mėsoje tiek daug daug jėgos - šviesos ir išminties, gėrio ir meilės...
:)
kas užkasė Kristų - jo kūną fizinį, įdomesnis lausimas. niekas ežino, nei jo tautybės, tei pilietybės, nei vardo.
ne jis vienintelis kuris nepardavė Kristaus, ir nekaltino jo anžmogyste; jis netikėjo - jis žinojo; paskui Galilėjus tai įrodė. (tiek kiek jam leido, ant bobučių rankų nešiojami šventikai) o Bruno, jų leidimo neprašė ir Kristaus nepardavė.
nu gerai, tegul bus vaškas, vis tiek ten nei kaulo nei mėsos... esmė čia kad mestro padarytas darbas apgauna paukštį, kuriam net kompaso nereikia per jūrą į pietus (paukštis padaras) o žmogus su laivu be kopaso nežino kur šiauė kur pietūs,ir kur pusryčiai - tai yra rytai; (jei ne žvaigždėtas dangus. - tai ir diena apsiniaukusi; tas meistras tikriausiai velnias, o gal dievas... kaip Džordanas bruno, kurį supleškino, ir iš kur jis žinojo, kad aplink saulę, ir kad dar daug yra tokių saulių turinčių savo planetų - palydovių sistemas. bet šventi geri devą mylintys jį kaip velniui pardavusiam dūšią ragamiui paskelbė nuosprendį - ir supleškino, nes jis nepardavė savo įsitikinimų ir nepakeitė paodymų.
ačiū begemotas rasa
:)
ačiū, Iuana stebule gal suartės ir suprasite kas joms bendra; ( na žinote, žmogų lengviau apgauti negu paukštį, padarius manekeną - plastmasinę lėlę, čia veikimo principe - visiška sueitis - bendra)
t.y.
kaip paganinis grojo smuiku
taip meistras grojo manekenais - jie atrodė kaip gyvi žmogaus lavonai (čakra trečia nuoroda į manekeną žmogų) nors nedvokė net šuo nesuuos ir metamorfozės reiškinio - judesio nei kvapo)) o, jis vis tik bando įpūsti jam gyvybę ir taršo jį visais įmanomais būdais; tai gi šis meistras darantis plastmasines lėles ne gamta ir manekenas žinoma plastmasės - tačiau jis padarytas tai, kaip Paganinio sugrota viena styga, gal jau susirišo,
juk rašau (alegorija) o bendrumo turėjote ieškoti veikimo principe;
Maitvanagis neatpažįsta lėlės - tai neįmanoma, jis neskiria ar tai gyvas lavonas ar negyvas plastmasės gabalas, Taip padaryti gali tik geras meistras, virtuozas; taip kaip ir Ivanas - blusą pakaustęs; ieškokite veikimo principe ir
bandoje, jie visada kalba apie dievą, ir teisia jo vardu - lyg to nori dievą, o teisiamasis velnias; (alegorija) o kristus tik žmogus; visi meistrai turi bendro - meistriškumą savo sferoje; o meistru laikomas tas, kas padaro tai - kas atrodo tiesiog neįmanoma; gal jis raganauja... o gal pats velnias.
Viskas kur kas giliau; nesiplėsiu;
tik gal reikėjo paaiškinti - ANAHATA (trečios čakros pavadinimas)
__________________
na kaip galima sudaryti sutartį su velniu ar dievu - kai be šviesos nėra tamsos, o šviesa tik tamsoje - erdvėje - laike; galima tik elgtis blogai arba ne - gyvybės atžvilgiu, gyvosios planetos - ekologija, žmogaus veikla;