***

Ledinės dangaus ašaros
                        tarsi plunksnos leidžiasi į žemę
taip lėtai, jog atrodo- laikas sustoja,
o jeigu jos leistųsi dar lėčiau, dar tyliau-
tai pavirstų amžinybe
    kur lediniai pirštai supa medžius,
    kur baltas žiemos sapnas užkloja laukus...
Sidabrinės dangaus ašaros
                            tarsi plunksnos leidžiasi į žemę.