kiek daug liepiamosios nuosakos, stipriai armijiška tvarka - dvasia tokia; tikriausiai dėl liepiamosios nuosakos ir plius verdikto - išvada; T.Y. daryk taip, esi tas, daryk taip nes esi tas, būk marionetė mano - lėle Barbe. o tekstuką skaitant, atrodo kad sūnelis ar dukrelė, greičiau sūnelis, (tas liepiamosios nuosakos buvimas - armija, įsakymas, ) bando pamylėti savo sengalvėlę motinėlę, krikščioniškai pamaldžią, jaučiančią save kalta, dėl to rankose silpnumas, priimti gėles, su balta skepetaite, raukšlelėmis veideliu išvagotu, ištikimos savo kaltumui, įdiegtam jausmui - nuodėmė, iš nuodėmės...
štai toksai keistas man derinukas šiame kūrinuke; laisvės nėra visiškai, o be jos nėra ir džiaugsmo, kad ir ča: "Atiduok man savo kančias-- prabėgusią vagą." ---- juk tai žmogaus turtas, išgyvenimai kurie jam pasakoja - duoda savitą pasaulio aprašymą. o čia šia tau - atiduok man.
:)
nu, vaikučiai, šitaip elgtis su vietininkais negalima - "Tavo rankos nesa stipriam drąsume". neskamba ir negražu, tai pirma. o antra - kad ir kiek būtų nuoširdumo, eilius labai prastas pats savaime. 2-------