- N.

Anksčiau buvo tyla ir nieko
kam galėtum rašyti daugiau
negu sau. Viskas lieka
užmaršty. Visai pamiršau -
apie tylą ir tamsą už lango
pro kurį tik širdis tuščia,
o dabar vis mintys aplanko
apie tai, kad aš čia.
Apie tai, kad ne sapnas tu, -
jau žinau. Juokias vėlei
tavo ir mano dangus -
lenktyniaujam su vėju.
Pasimiršo ir laikas. Gerai,
kai nereikia skaičiuoti dienų, -
juk, kaip būna viduj - žinai -
tiktai žodžiai keli - aš ir tu...