Mintys prie sriubos

kaip norėčiau didelę musę
paversti mažu drambliuku
ir ant jo atsisėdus išplaukti
į jūrą medžioti sliekų

o sugrįžus lėkštėj sužvejoti
didelį liūdną banginį
ir banginio pilve padainuoti
su penkiais mažučiukais pingvinais

tam banginiui reikėtų padėti
nes jis liūdnas ir kiauras kaip rėtis
gal mama būti jam aš galėčiau?
aš – mama, o pingvinai – tėčiais?

nuplukdytų jis mus į padanges
atiduotų baltiems debesėliams
ant kurių mes linksmai pakybotume
prisegti raudonom sąvaržėlėm

ir nukristume į Antarktidą
kur labai daug laimingų vaikų
nes pingvinų karalius Gvinpidas
jiems kas rytą duoda ledų

pasikviesčiau ten dramblį iš Afrikos
ir žirafą ir kakadū
atiduočiau jiems savo sriubą
nes jiems šalta o man neskanu